„Duonos riekelėje- žiemkenčio kelias“
Duona- pagrindinis žmogaus gyvybės ir jėgų šaltinis. Kokia ji svarbi , ir koks ilgas duonutės kelias iki mūsų stalo „ Giliukų“ ir „ Vyturiukų“ grupių vaikai sužinojo pakviesti į šventinį rytmetį „ Duonos riekelėje- žiemkenčio kelias“ . Visai jau besibaigiant rudeniui vaikai pasipuošę tautiniais kostiumais rinkosi į muzikos salę. Šiai pramogai visą mėnesį vaikai ruošėsi. Mokėsi eilėraštukų, šokių, dainų. Pramogos vedančioji ( mok. A. Bardauskienė) pasidžiaugė, kad tokia graži šeimynėlė šiandien susirinko! Ji gražia, dzūkiška tarme, papasakojo vaikams, kaip rudenį grūdus sėja, kaip per vasarą jie auga. Vėliau užaugę rugiai nupjaunami, iškuliami ir sumalami. O, tik paskui iš miltų minkoma tešla ir kepama duona. „Giliukų “ grupės vaikai suvaidino pasaką „ Kada galima valgyti“( lietuvių liaudies). „ Vyturiukų“ grupės mergaitės Meida ir dvi Luknės nustebino gražiais eilėraščių posmais apie Duoną. Smagu buvo visiems, kai vaikai šoko „ Malūnėlį“( lietuvių liaudies šokis). Kojos pačios kilnojosi. Su meile ir rūpesčiu kasdien juos ugdančios mokytojos: J. Treinienė, E .Simonavičienė, S. Puidokaitė stengėsi sukurti vaikams puikią pramogą.
Džiugu, kad svečiuose sulaukėme ir labai didelio būrio ugdytinių tėvelių. Po renginio neskubėjome skirstytis. Ragavome juodą , lietuvišką duoną.
Toks šiltas bendrystės jausmas užlieja, kai supranti, kad esame čia dėl vieno tikslo- berti pažinimo grūdus, į šviesią vaiko sielą.
